ESTIJA
Pirmieji estų protėviai Baltijos jūros pakrantes pasiekė netrukus po paskutinio ledynmečio pabaigos, apie 9000 m. pr. Kr. Iki 800 m. po Kr. jau buvo susiformavę tradiciniai estų kaimai su bendruomenėmis. Daugelis tų laikų kaimų yra gyvenami ir šiandien.
Estija atgavo nepriklausomybę 1991 m. per vadinamąją dainuojančią revoliuciją, kuri rėmėsi 1869 m. prasidėjusia dainų švenčių tradicija. Šiandien Estijoje gyvena apie 1,3 mln. žmonių ir tai viena mažiausių Europos šalių. Nepaisant to – o galbūt būtent dėl to – šalis yra klestinti ir pažangi valstybė, priklausanti Europos Sąjungai ir NATO.
Estai didžiuojasi savo tautinėmis tradicijomis ir kultūra. Dainų šventės kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių, o liaudies šokių tradicijos taip pat yra aktyviai puoselėjamos. Tradicijos dera su modernumu: tautinių kostiumų raštai atsispindi madoje, o liaudies muzikos motyvai dažnai skamba radijo eteryje. Estijoje gyvos ir liaudies pasakos bei tikėjimai.
Svarbiausias senosios estų kultūros palikimas yra ,,runosong” – žodžiu perduodama liaudies dainų forma. Net ir šiandien ,,runosong” galima išgirsti Kihnu saloje ir Seto krašte, pietrytinėje Estijos pasienio zonoje.
Apie pusę Estijos teritorijos dengia miškai, o net 69 % estų tiki, kad medžiai turi sielą. Pagarba gamtai giliai įsišaknijusi estų pasaulėžiūroje – manoma, kad medžiai ir žemė turi ypatingą, vertinamą galią. Miškas visada buvo gyvybės šaltinis, o senovės estų religijoje laikytas šventa vieta, kur protėviai garbino miško dvasias. Ir šiandien estai moka mėgautis gamta ir atsakingai naudotis jos ištekliais.
Duomenys surinkti iš Visit Estonia
