Lietuvos dainavimo paveldas
Lietuvos dainavimo paveldas yra stipri kultūrinės tapatybės, bendruomeniškumo ir istorinio tęstinumo išraiška. Nuo senųjų daugiabalsio dainavimo tradicijų iki nacionalinių dainų švenčių ir taikaus nepriklausomybės judėjimo, bendras dainavimas vaidino svarbų vaidmenį šalies dvasiniame ir pilietiniame gyvenime. Toliau pristatomi pagrindiniai etapai ir gyvos tradicijos, formuojančios unikalią Lietuvos dainavimo kultūrą.
Sutartinès
Sutartinės – tai daugiabalsės muzikos forma, atliekama moterų Šiaurės Rytų Lietuvoje. Ji įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Sutartinės atliekamos iškilmingomis progomis, taip pat festivaliuose, koncertuose ir bendruomenės susibūrimuose. Šie atlikimai skatina kultūrinių vertybių dalijimąsi ir suteikia kultūrinio tapatumo, tęstinumo bei savivertės jausmą.
Lietuvos dainų ir šokių šventės
Baltijos dainų ir šokių šventės yra įkvepiantis ir savaime unikalus reiškinys, atspindintis tautų poreikį išreikšti ir atnaujinti savo kultūrinį tapatumą, pilietinės visuomenės stiprybę bei demokratijos ir saviraiškos laisvės reikšmę. 1869 m. pirmoji Dainų šventė Baltijos šalyse įvyko Estijoje (Tartu), o po kelerių metų – Latvijoje (Rygoje). Nuo tada šios šventės kas ketverius metus (Lietuvoje) arba kas penkerius metus (Estijoje ir Latvijoje) sutraukia dešimtis tūkstančių dainininkų ir šokėjų, švenčiančių savo kultūrą ir tapatybę.
Dainuojanti revoliucija
Įspūdingiausias dainavimo galios pasireiškimas buvo įvykiai, nulėmę Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – nepriklausomybės atkūrimą iš Sovietų Sąjungos XX a. 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūroje. Terminas „Dainuojanti revoliucija“ kilo iš spontaniškų masinių vakarinių dainavimo demonstracijų Talino Dainų švenčių estradoje. Judėjimas daugiausia rėmėsi Dainų ir šokių švenčių tradicija, kuri buvo sustiprinusi nacionalinio tapatumo jausmą ir siekį savarankiškumui. Šiandien „Dainuojančios revoliucijos“ sąvoka žinoma visame pasaulyje.
Festivaliai ir renginiai
Skamba skamba kankliai
2026 m. gegužės 26–31 d.
Pokrovskie kolokola
Tarptautinis folkloro festivalis
Tarptautinis instrumentinės liaudies muzikos festivalis „Griežynė“
„Griežynė“ – tai daugiau nei koncertai. Festivalio programoje – muzikos instrumentų pristatymai, liaudies muzikos atlikėjų fotografijų parodos, folkloro dokumentiniai filmai apie papročius ir instrumentų gamybą, susitikimai su muzikantais ir instrumentų meistrais.
Atataria lamzdžiai
2026 m. birželio 4–7 d. Festivalio tikslas – puoselėti įvairių Lietuvos etnografinių regionų folklorą, amatus, liaudies meną ir etnines tradicijas.
Parbėg Laivelis
Kas dvejus metus Klaipėdos miesto savivaldybės Etninės kultūros centras organizuoja tradicinį tarptautinį folkloro festivalį.
Tek saulužė ant maračių in Neringa
Šiuo festivaliu puoselėjamos liaudies tradicijos, atskleidžiamas unikalus Kuršių nerijos regionas, pristatomas turtingas liaudies kultūros paveldas ir išskirtinė gamta, parodomas tradicinio gyvenimo grožis šiuolaikiniame kontekste.
Siekiama skatinti tradicinės etninės kultūros įvairovę, suburiant folkloro kolektyvus iš Lietuvos ir užsienio.
Saulės Žiedas
Tarptautinis folkloro konkursas–festivalis „Saulės žiedas“
Paraiškos formos pateikiamos festivalio svetainėje saulesziedas.lt
Iki pasimatymo Šiauliuose, Lietuvoje!
Dainų ir šokių šventės
Dainų ir šokių šventė Kaune, Vilniuje











