NORVEGIJA
Norvegija – ilga ir siaura Šiaurės Europos šalis, suformuota kalnų, miškų, fjordų ir ilgos Arkties pakrantės. Joje gyvena apie 5,5 mln. gyventojų, o regionas jau tūkstančius metų yra daugiatautis ir daugiakalbis. Svarbų vaidmenį čia atliko finougrų tautos, tarp jų suomiai pietryčiuose ir šiaurėje – miškų suomiai bei Arkties suomiai (kvenai) – greta kitų tautų, tokių kaip samiai.
Rytų Finmarke, Norvegijos, Suomijos ir Rusijos pasienyje, šis unikalus kultūrų ir istorijų derinys matomas visur. Neidenas (Näätämö) yra vos apie 10 kilometrų nuo Suomijos ir netoli Norvegijos Arkties vandenyno, pabrėžiant stiprius regiono tarpvalstybinius ryšius.
Finougrų tautos Europos viršūnėje
Šiaurės rytinis Norvegijos kampas – Rytų Finmarkas – šimtmečius buvo tautų, kalbų ir pragyvenimo būdų susitikimo vieta. Dar prieš susiformuojant šiuolaikinėms valstybėms, skandinavų, karelų, suomių, samių ir skolčių bendruomenės prisitaikė prie atšiaurios gamtos ir kūrė gyvenimą, paremtą žvejyba, smulkiu ūkininkavimu, elnininkyste ir prekyba.
Finougrų kultūrinis buvimas regione išliko giliai įsišaknijęs, ypač tokiose vietose kaip Kirkenesas, Vadsė ir Bugøynesas. Visos šios vietovės turi ir suomiškus pavadinimus: Kirkonniemi, Vesisaari ir Pykeijä.
Vienas ryškiausių šio paveldo pavyzdžių yra Bugøynesas – mažas pakrantės kaimas, dažnai vadinamas Pikku-Suomi (Mažąja Suomija). Bugøynesas Norvegijoje išsiskiria stipria ir nenutrūkstama suomių bei kvenų kultūrine tapatybe.
Ištisas kartas suomių kalba čia buvo kasdienio gyvenimo kalba – ja buvo kalbama namuose, dainuojama dainose ir perduodama per žodinę tradiciją iki pat XX a. Nepaisant asimiliacijos politikos, vietinės šeimos išsaugojo savo kalbą ir papročius.
