Seto leelo
Seto daugiabalsio dainavimo tradicija praktikuojama pietryčių Estijoje ir yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Ji laikoma maždaug dviejų tūkstančių metų senumo ir yra esminė Seto žmonių kultūrinės tapatybės dalis. Paprastai leelo atlikti reikia kelių žmonių: pagrindinės dainininkės, choro ir solinio balso.
Dažniausiai pagrindinė dainininkė dainuoja posmą, o choras jį pakartoja, pradėdamas nuo paskutinio skiemens kartu su pagrindine dainininke. Be senųjų dainų, dainavimo bendruomenėje vertinami improvizacijos gebėjimai ir naujų dainų kūrimas.
Setai dainuoja savo dainas ir šiandien bei perduoda tradiciją ateities kartoms. Šiais laikais Seto Leelo galima išgirsti per nacionalines šventes ir svarbius kultūrinius renginius.
Seto Leelo
Vaizdo apžvalga, pristatanti Seto Leelo, įrašytą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tradiciškai setai dainuoja ratu, kad galėtų girdėti pagrindinę dainininkę ir vieni kitus. Tai nėra sceninis dainavimas – moterys dainuodamos natūraliai bendrauja.
Vyrai taip pat dainuoja! Tai viena mėgstamiausių vyrų dainų – apie meilę.
Mokornulga leelo choro moterys (Marika Keerpalu, Tiina Süvaorg ir Helen Alumäe) dainuoja Seto Leelo.
Dainavimas buvo nufilmuotas Obinitsa muziejuje Setomaa regione. Dainos pavadinimas – „There was house in the woods“, tai pasakojimas apie merginą, norinčią ištekėti.
